Rankinių dizainerė Karolina Jakulienė: „Svajonės pildosi, tik reikia tikėti ir stengtis“

Po pusantrų metų trukusios emigracijos bei dar metų savo pašaukimo paieškų Lietuvoje Karolina kartu su vyru galiausiai pradėjo nuosavą verslą. Jauna mama, verslininkė ir dizainerė kuria rankines bei kuprines. O taip pat prisipažįsta, kad šiuo metu daugiausia dėmesio skiria darbui. Ir daro tai su didžiuliu malonumu.

Sėkmės formulė

„Man tai yra ne tik darbas, bet ir didžiulis asmeninis malonumas bei saviraiška“ – pasakoja Karolina. Ir drąsiai patikina, kad šia veikla ne menkiau džiaugiasi ir jos sutuoktinis. Originalus dizainas ir suvokimas, kaip sukurti patvarų produktą, neatsiranda iš niekur. Šiam tikslui pasiekti reikia ne tik kūrybiškumo, bet atidaus įsiklausymo į tai, ko nori klientai. Iš pradžių Karolina mėgino prekiauti įprastomis rankinėmis. Deja, patirties stoka anuomet sutrukdė pirmojo verslo sėkmei. Tik po gyvenimo svečioje šalyje, kitokio darbo patirčių ir galiausiai šeimos sukūrimo, bendras verslas sutuoktiniams tapo ne tik pasitenkinimo teikiančia veikla, bet ir pragyvenimo šaltiniu. O Karolina sako, jog už galiausiai išsipildžiusią svajonę belieka nuoširdžiai dėkoti drąsos suteikusioms patirtims ir tinkamai susiklosčiusioms aplinkybėms.

Visgi ne visada reikalai ėjosi taip sklandžiai. Iki aiškiai suprantant, ką iš tiesų nori veikti, Karolinai teko „pasimatuoti“ įvairius darbus. Kiek ilgiau ji užsibuvo vienoje rankinių parduotuvėje. Dabar jau pati tapusi rankinių kūrėja Karolina neabejoja, kad pastaroji patirtis padėjo suprasti, jog būtent rankinės jai yra įdomios. Žiūrėdama į masinės gamybos daiktus moteris nuolat pastebėdavo, ko jiems trūksta, kaip juos būtų galima patobulinti. Karolina ilgokai užtruko, kol ryžosi pradėti kurti jos viziją atitinkančius aksesuarus. Nors per naktį stebuklas neįvyko, tačiau pamažu, žengiant nedideliais žingsneliais, idėja virto tuo, kas džiugina ne tik verslu užsiimančią šeimą, tačiau ir nuolatinis klientus.

Naudinga pertrauka

Drąsos pradėti kitokį, su samdomu darbu nesusijusį, gyvenimą moteris sėmėsi ne tik Lietuvoje. Karolinai teko beveik dvejus metus praleisti užsienyje. Norvegijoje ji ryžosi dirbti visiškai paprastą darbą. Jauna moteris įdarbinimo agentūrai padedant rado vietą skalbykloje. Lietuvių emigrantų pamėgtoje Skandinavijos šalyje tuo metu kaip tik darbavosi ir būsimas Karolinos vyras. Jauna pora sprendė dilemą: ir norėjo būti kartu, ir magėjo užsidirbti papildomų pinigų. Niekam nėra paslaptis, kad atlygis net ir už nekvalifikuotą darbą Norvegijoje gerokai didesnis nei Lietuvoje. Dabar Karolina tikina, kad visos aplinkybės tarsi savaime susiklostė. Mat teko uždaryti tuomet ne itin sėkmingai veikusią parduotuvę. O trumpalaikė emigracija turėjo tapti naudinga pertrauka.

Tiesa, ne mažiau iš Lietuvos išvykti jauną moterį traukė mylimojo ilgesys. Poroms gyvenimas skirtingose šalyse dažnai tampa sunkiu išbandymu. Vos tik atvykusi Karolina su būsimu vyru iškėlė sau aiškų tikslą. Nė vienas iš jų neketino savo ateities kurti Norvegijoje. Abu nusprendė, kad laikinas darbas svečioje šalyje padės pasiruošti sėkmingesniam startui tėvynėje. „O kai turi aiškų tikslą, dirbti ir gyventi pasidaro daug paprasčiau“ – tikina Karolina. Daugelis išvykstančiųjų sako, kad važiuoja tik užsidirbti. Deja, laikinas sprendimas neretai tampa ilgalaike emigracija. Ypač, jeigu svetur gimsta vaikai. Karolina patikina: „Būtent šito nenorėjau. Kurti šeimą ir auginti vaikus buvau tvirtai apsisprendusi tik Lietuvoje.“

Reikšminga paspirtis

Norvegija Karolinai patiko. Žmonės ten draugiški, gamta graži, o ir darbas netapo sunkiu išbandymu. Svarbiausia, kad už jį buvo tinkamai atlyginama. Jauna pora susitaupė ne tik vestuvėms, tačiau ir kaupė lėšas bendro būsto įsigijimui. Visgi grįžus į Lietuvą abiem teko ieškotis darbo. Nors santaupos būtų leidusios kiek patinginiauti, tačiau tai neviliojo nei Karolinos, nei jos sutuoktinio. Darbo ritmas, kurio laikytis abu išmoko Norvegijoje, tapo įprastas. Tad abu norėjo kažką veikti. Karolinos vyras ryžosi dirbti už gerokai mažesnį atlyginimą nei anksčiau. O jaunos moters laukė netikėtas pasiūlymas. Užsukus į vietinę „Užimtumo tarnybą“ konsultacijai, jai buvo pasiūlyta galimybė dirbti šioje institucijoje. „Net nemąsčiau, kad darbo turėčiau atsisakyti, visgi pirmiausia pasiteiravau, ar yra galimybė patobulinti įgūdžius. Juk gyvenant užsienyje pradeda formuotis visiškai kitoks socialinis ratas, kinta bendravimo būdas“ – atvirauja Karolina.

Moteris neslepia: „Prieš pradėdama dirbti „Užimtumo tarnyboje“ jaučiau, kad turiu perlipti tam tikrą socialinį barjerą.“ Lengva į lietuvišką realybę sugrįžti nebuvo dar ir todėl, kad sąmonės kamputyje nuolat kirbėjo noras kurti kažką savo. „Užimtumo tarnyboje“ Karolina dirbo maždaug metus. Dar sėdėdama, kaip daugelis pasakytų, patogioje kėdėje, ji jau mąstė, jog dabar yra tinkamas metas įgyvendinti savo svajonę. Karolina sako, kad jos gyvenime vėl sėkmingai susiklostė aplinkybės: „Jaučiausi saugi, nes turėjome santaupų, oficialiai dirbau ir jau laukiausi. Teliko pasinaudoti proga.“ Pirmieji Karolinos bandymai kurti rankines buvo atsargūs. Ji norėjo pasitikrinti, ar žmonėms jos produktas bus reikalingas. Paaiškėjo, kad originalios rankinės bei kuprinės ne tik reikalingos, bet ir paklausios.

Darbas užsienyje pagreitino svajonės išsipildymą

Paklausta apie tai, ar vėl ryžtųsi išvykti į Norvegiją, Karolina akimirką suabejoja: „Tiek aš, tiek mano vyras esame patriotai. Iš tiesų, kad taip mylime Lietuvą, supratome būtent išvykę pagyventi į užsienį. Nors Norvegija iš tiesų yra puiki šalis, tačiau ten nėra mano artimųjų ir draugų. Labai ilgėdavausi kasdienio bendravimo.“ Norvegijos Drameno mieste gyvenusi Karolina tikina, kad tai ypatingai graži vieta, tačiau tai tebuvo patogi stotelė. Visgi laikinas darbas Norvegijoje padėjo sukaupti pinigų ir leido suprasti, kad tiek Karolina, tiek jos vyras nori gyventi ne kažkur kitur, o tik Lietuvoje. Karolina atvira: „Be iš Norvegijos parsivežtos finansinės paspirties svajonių išsipildymas būtų užtrukęs gerokai ilgiau.“

Dabar jauna mama ir sėkminga verslininkė drąsiai sako besidžiaugianti, kad nerizikavo ir į Norvegiją neišvažiavo neturėdama plano. Nors tuo metu jos būsimas vyras jau buvo ten susiradęs darbą, tačiau atvykus Karolinai jie abu pradėjo dirbti kartu. „Aš pati jį prikalbinau, nes jaučiausi užtikrinta dėl darbo sąlygų, o ir „ON OFF Staffing group" komanda į porų įdarbinimą žiūrėjo palankiai. Man labai patiko, kad padirbėti užsienyje nusprendę žmonės skatinami neišsiskirti, negyventi dviejų atskirų gyvenimų“ – pasakoja Karolina. Taip pat moteris tvirtina, kad tiesiog aklai išvykti būtų ir pabijojusi. Karolinos pažįstami ir draugai buvo pasinaudoję tos pačios agentūros paslaugomis, tad ją įkvėpė ir jų teigiamos patirtys.

Su džiaugsmu emigracijos patirtį prisimenanti moteris neabejoja: „Žinojimas, kad turi tam tikrą saugumo garantą yra labai reikalingas. Ir nesvarbu, ar keliauji vienas, su draugais ar su mylimu žmogumi. O kai išvykti nusprendžia jauni žmonės, iškart po studijų ar tiesiog pirmą kartą, agentūros suteikiamos žinios ir pagalba tampa neįkainojamomis.“

Straipsnį parengė Eglė Stratkauskaitė